Bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos teisme, reikalaudamas pripažinti sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti iš mano Kliento 103 841,54 Eur dydžio pinigų sumą. Bankroto administratorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Su atskiruoju skundu kreipėmės į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino 2019 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas tik tuo atveju, jei ieškovas įrodo abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – ieškinio pagrįstumą ir atsakovo nesąžiningumą.
Sekant Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis ar atsakovų turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovų turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiga įrodyti kitos bylos šalies nesąžiningumą kyla tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš šį asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo. Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
